Atrodo busiu amzina meiles gyneja... Meiluziai vede, nevede, kuriuos is ju geriau tureti, kurie maziau pavojingi, visi vede nori tik pramogos, nevede kazko - daugiau... Tokie apibendrinimai, kad jei meiluziai, tai nori tik pramogos... O jei abu vede, yra meiluziai, bet isimyleje viens kita. Argi taip neimanoma? Jie vis dar gyvena savo seimose, bet ju mintys ir sirdis buna kazkur uz seimos sienu. Jie jaucia pareiga vaikams, zmonai/vyrui, bet visa sirdimi noretu savo teisetos antros puses vietoje matyti ta, su kuriuo sieja meiluzes/meiluzio santykiai. Lengviausia butu nusispjaut i viska, isardyti seimas ir sueiti kruvon, sukurti nauja viena seima paaukojus tam dvi kitas. Bet to neleidzia paprastas zmogaus padorumas. Bet jausmai juk niekur nedingsta, jie gyvena metu metus uzslepti gyliai sirdyje. Ir negali jais pasidziaugti nei su draugais, nei su artimaisiais - tik su mylimu zmogum. O cia visi susirinke i foruma atrodo tokie skeptikai, lyg visas gyvenimas yra tik is knygu parasytas, kur viskas sugrupuota ir sunumeruota, ir kiekvienai grupei priskirta tik tam tikra savybe: myleti gali tik laisvi zmones, o vede gali buti tik meiluziais nepatirdami tauresniu jausmu. Bet juk likimas kartais pasisaipo is musu, suvesdamas du zmones, kurie skirti viens kitam, PER VELAI, isiziebia meile, kuria privalai slepti, kad neskaudinti kitu savo paties jausmu saskaita. Ir kas tuomet belieka - juk laikrodzio atgal neatsuksi, o namie yra tie, kurie priprate prie taves, kuriems esi reikalingas, kurie tave myli ir nenori taves prarasti...